Viltė Šokaitytė, 23m., Vilnius, Lietuva
„Kompleksavau, kad buvau stambesnė tarp aplinkinių mergaičių“ – atvirauja Viltė Šokaitytė (23 m.) prisimindama 15-16 metų amžiaus laikotarpį, kai alino save įvairiausiomis dietomis. Pasakoja: „Skaičiavau salotų lapus, balansavau ant anoreksijos ribos...“
Kita vertus, dėl sunkiai pačiai paaiškinamų priežasčių, Viltė, kiek save prisimena, norėjo būti kariuomenėje. O tam reikėjo išlaikyti sportinius normatyvus – pavyzdžiui, bėgti 3 km. Kas tuo metu, dietų besilaikančiai Viltei, buvo iššūkis – elementariausiai trūko jėgų. Viskam.
„Kompleksavau, kad buvau stambesnė tarp aplinkinių mergaičių. Skaičiavau salotų lapus, balansavau ant anoreksijos ribos...“
„CrossFit buvo ta sporto šaka, kuri patraukė mano dėmesį, nes tiksluose vis dar turėjau pasiruošimą Lietuvos karo akademijos normatyvams. Ir pažintis su Tadu Gudžiausku čia sužaidė pagrindinę rolę. Turėjau pasirinkti puses – tęsti mano kūną alinusias dietas ir bandyti įsprausti save į visuotinai priimtinus išvaizdos rėmus, ar siekti savo vaikystės svajonių ir tikslų. Suvokiau – kad būčiau stipri, turiu valgyti ir treniruotis. Kitaip būti negalėjo.“ – mintimis į lūžio laikotarpį 2017 m. grįžta Viltė.
"Turėjau pasirinkti puses – tęsti mano kūną alinusias dietas ir bandyti įsprausti save į visuotinai priimtinus išvaizdos rėmus, ar siekti savo vaikystės svajonių ir tikslų. Suvokiau – kad būčiau stipri, turiu valgyti ir treniruotis. Kitaip būti negalėjo.“
„CrossFit kurį laiką buvo mano pagrindins sportas, kol 2019 m. nesugalvojau nubėgti savo pirmojo pusmaratonio. O nuosekliau pradėjus bėgioti, atradau bėgimą su šunimi (angl. Canicross). Tai sportas, kai pavieniai žmonės lauko trasoje bėga, prisirišę prie juosmens šunis. Savo šuns neturėjau, tačiau šunų mano gyvenime netrūksta, taigi pasiskolindavau iš draugų. Tą darau iki šiol. Mano mama irgi dalyvauja kartu!” – šypsosi Viltė. Ir tęsia pasakojimą apie mamą: “Mama sakydavo - niekada nesportuosiu salėje, nes nepatogu ir nebegiosiu lauke, nes šalta. Bet vieną dieną ją visgi atsivedžiau į salę ir į CrossFitt sportą. Taip pat į bekelės bėgimo klubą Wild Souls. Pamatytumėte, kaip varo mano mama OCR Vilnius Ekstremalaus bėgimo su kliūtimis varžybose!”
Ilgainiui Viltė pajuto, kad ilgi nuotoliai jai yra apie besitęsiantį patyrimą: „ Apie iššūkius, kuriuos darant yra laiko pagalvoti, vis labiau susipažinti su savimi. Juk aš dar jauna ir ne viską žinau apie save! Man įdomu. Aš noriu sau įrodyti, kad aš galiu. Neslėpsiu, kartais būna labai sunku. Tačiau įveikti ilgus nuotolius man padeda matematika! Skaičiuoju. Skaidau etapais. Skaičiuoju raides žodyje, viską, kas supa. Man labai patinka skaičiuoti - tai kartu ir apie žinojimą ir apie minčių nukreipimą nuo sunkumo.”
“Nors mano žmonių aplinka yra labai aktyvi, vis tik pagrindinė nuotykių kompanionė, mano atrama, yra MAMA."
Ypatingai brangų vaidmenį Viltės gyvenime vaidina mama: “Nors mano žmonių aplinka yra labai aktyvi, vis tik pagrindinė nuotykių kompanionė, mano atrama, yra MAMA. Aš sugalvoju, ji sutinka. Varom kartu. Esu jai neapsakomai dėkinga už leidimą man klysti, už tai, kad niekada nevadino mano svajonių kvailomis, niekada nebandė atkalbėti. Leido bandyti. Mama visada palaiko. Ir man tai labai svarbu žinoti. Nors tikrai turi savo nuomonę. Bet leidžia man bandyti, pačiai patirti gyvenimą. Ir aš nebijau su ja dalintis savo baimėmis, abejonėmis, ne vien džiaugsmu ir pasiekimais. Žinau, kad mama jaudinasi. Tačiau niekada nestabdo.”
"Neretai aš pati sau primenu chaosą - tiek visko daug vienu metu! Tačiau aš jaučiuosi labai GYVA, kai DARAU. Darau tai, kas man patinka."
Reflektuodama savo kasdienybę, Viltė juokiasi: “Neretai aš pati sau primenu chaosą - tiek visko daug vienu metu! Tačiau aš jaučiuosi labai gyva, kai DARAU. Darau tai, kas man patinka. Jeigu aš kažką sugalvoju - suplanuoju – darau. Nelaukiu. Pasiteisinęs receptas – užsiregistruoju į kokias varžybas ir tada galvoju kaip to pasiekti.“ Ir iš viso to, natūraliai išryškėja tai, ką Viltė pripažįsta esant sunkiausia: “Nemoku ilsėtis. Tiesiog. Kad neveikčiau nieko. Man taip nebūna. Kineziterapijos Bakalauro mokslai, treniruotės, šunų vedlės (angl. handler) darbas ir nuolatinės kelionės į šunų parodas, konsultantės darbas Sportpoint, 3 metų trukmės Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM) - visa tai suderinti kartais atrodo beprotiška, tačiau aš atradau savo ritmą ir būdus, mokausi dėlioti prioritetus. Kartais, atrodo, tiek daug prisiimu įsipareigojimų, tačiau skubėjimas mane išmokė nekreipti dėmesio į aplinką, susikoncentruoti į tikslus ir veikti. Tame matau daug prasmės. Aš turiu laiko būti tik su tais žmonėmis, su kuriais man gera, su kuriais man patinka. Taigi neeikvoju energijos tiems, kas mane savo žodžiais ar veiksmais gali skaudinti. Netgi to ir nenorėdami.”
Nuo mūsų pokalbio su Vilte jau praėjo šiek tiek laiko. Kalbėjomės jos kelionės į ICEBUG Frozen Lake marathon (kasmet vyksta ant ledinio ežero Norvegijoje) pirmojo maratono išvakarėse. Pastarąjį Viltė pūgoje, skausmingai, tačiau sėkmingai įveikė ir parsivežė pusnį įspūdžių ir patirčių.
"Juk aš dar jauna ir ne viską žinau apie save! Man įdomu. Aš noriu sau įrodyti, kad aš galiu. Neslėpsiu, kartais būna labai sunku. Tačiau įveikti ilgus nuotolius man padeda matematika!"
O praūžusį savaitgalį pirmą kartą Viltė stojo prie starto linijos Kaišiadorių Lietuvos Triatlono Taurės etape - plaukdama, važiuodama dviračiu ir bėgdama olimpinę distanciją (swim 1500 m, bike 40 km, run 10 km). Jos tikslas buvo tiesiog įveikti, patirti, suprasti šių varžybų eigą ir subtilumus. O tuo pačiu netgi pavyko būti apdovanotai, kaip jauniausiai ir vienintelei tokio nuotolio dalyvei tądien.
Viltė turi svajonę, kurią verčia tikslu – iki 25-ojo gimtadienio, kurį švęs 07-07-2024, įveikti pilną IRONMAN (plaukti 3.8 km, važiuoti dviračiu 180 km, nubėgti 42 km). O jam besiruošdama, dar šią vasarą, rugpjūčio 6-tą dieną Taline, nori įveikti pusę #IRONMAN distancijos. Į šios savo svajonės išsipildymą ji deda visas pastangas. Ir taip nuostabu, kad sukaupus drąsą, kreipėsi pagalbos viešai. Tiek pažįstami, tiek nepažįstami žmonės siekia jai padėti – finansiškai, žiniomis, patirtimi, pažintimis, laiku. „Aš nesitikėjau tokio žmonių gerumo, tokio palaikymo, jaučiuosi, lyg visa didžiulė komanda stovėtų mano užnugaryje. Klijuoju vis naujus vardus ant savo triatlono kostiumo ir stiprybė užlieja.“ – dalinasi Viltė neslėpdama susijaudinimo ir dėkingumo emocijų.
NEVER LOSE HOPE.
Asmeninio archyvo ir varžybų organizatorių nuotraukos.
#roadtoironman #ironman703 #triathlon #IronKelionė #sportpoint #icebug #frozenlakemarathon #JKVM #gogetfunding #fundrasing #crowdfunding #foundraser #makeadifference #sportfundraiser #personalfundraser #sportscrowdfunding #crossfitt #stipriLT #anoreksija #dieta #priimtisavokūną #bėgimas #plaukimas #dviratis #motyvacija #dėkingumas #palaikymas #sportuojantiMergina #Lietuva #spotas #stereotipai #LietuvosKariuomenėsMoterys #ltumilitarywomen #LTUmilitarygirls #LietuvosKariuomenė
댓글